„Žmogus negali gyventi vienas, kad jaustų buvimo prasmę, jaustųsi laimingas. Kiekvienas gimstame, kaip, dideliame kieme, kuris vadinasi tauta.Tas kiemas mus augina, glaudžia, rūpinasi. Su laiku tas kiemas plečiasi, auga.Todėl būti tautiškam, reiškia, suvokti bendrystę su šalia esančiais žmonėmis, gamta, aplinka.“ (A. Maceina)
Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“, sėkmingai užbaigė dviejų metų projektą, „Mes – Lietuvaičiai. Projektas subūrė bendruomenę, gilesniam etnokultūros pažinimui ir tradicijų puoselėjimui, įprasminant tautinio kostiumo, Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo metus. Projektas daugiau dėmesio skyrė etninei literatūrai, jame buvo apjungti eilė įvairių etninių konkursų, švenčių, renginių, akcijų, parodų.Vaikai pasimokė linksmų smulkiosios tautosakos pavyzdžių, liaudies dainų, žaidimų, ratelių.Todėl praeitais metais du įstaigos ugdytiniai išmoko ir skaitė etninę kūrybą, respublikiniame vaikų liaudies kūrybos konkurse „Tramtatulis 2017“. Šiais metais, trijų priešmokyklinių grupių ugdytiniai sėkmingai dalyvavo su savo linksmomis etninėmis programomis,Vilkaviškio rajono vaikų folkloro šventėje „Vaikų kiemas“.
Pirmieji metai buvo skirti tautiniui kostiumui. Visa įstaigos bendruomenė turėjo galimybę įdėmiau pažiūrėti ir pasigilinti, į tautinę ornamentiką, spalvų dermes, į Lietuvos etnografinių regionų savitumus, panašumus, skirtumus. Prieš tai, vyresniųjų grupių vaikai, apsilankė Vilkaviškio „Audimo artelėje“. Ten turėjo galimybę stebėti audėjų darbą, apžiūrėti audinių, prijuosčių raštus, spalvas. O kai įspūdžiai sustiprinti, visa bendruomenė su dideliu ūpu kibo kurti popieriuje tautinius sūduvių mergaičių, berniukų kostiumus, margino prijuostes, marškinius, juostas, skrybėles, ,,pynė‘‘ gėlių vainikus. Kostiumais „aprengė“ plokštuminius trafaretus, kurie buvo eksponuojami parodoje įstaigos bendruomenei, svečiams. Taip pat buvo sukurtas žaismingas stovas – dekoracija, kuri suteikė galimybę vaikams,,pasimatuoti“ tautinį kostiumą. Visi šie spalvingi darbai papuošė rajono ikimokyklinių įstaigų šventę „Vaikystės takeliu“.
Turiningai ir linksmai šventėme Lietuvos valstybės ir tradicines kalendorines šventes.Skatindami bendruomenės pilietiškumą, ypatingiau paminėjome: „Žmogaus teisių dieną“, „Lietuvos vėliavos dieną“. O „ Kalbos diena“ buvo vainikuota, raiškiai deklamuojančių vaikų eilėmis. Lietuvai skyrėme ir respublikinę akciją „Išrink gražiausią lietuvišką žodį. Buvo pasiūlyta, apie keturiasdešimt skirtingų žodžių. Ir iš jų išrinkti daugiausiai balsų surinkę žodžiai: MAMYTĖ, MEILĖ. ŠIRDIS, o visa tai – LIETUVA.
Džiaugiamės dar viena sėkmingai pavykusia respublikine akcija – „Margiausia juosta Lietuvai“, kurioje dalyvavo 12 įstaigų, nupintos 46 juostos. Šių juostų paroda, taip pat papuošė rajono ikimokyklinių įstaigų šventę „Vaikystės takeliu“. Na o priešmokyklinė „Kregždžiukų“ grupės bendruomenė susitarė padovanoti Lietuvai karpinius. Iškarpė 24 užuolaidėles. Karpinių paroda džiaugėsi visa įstaigos bendruomenė ir svečiai.
Ryškiai, linksmai suskambėjo ir šių metų MENŲ SAVAITĖS renginiai. Vaikai su pedagogėmis kūrybiškai inscenizavo lietuvių liaudies dainas. Vaikai linksmai drauge dainuodami žiūrovams sekė savo trumpas dainų istorijas.
Projekto metu vaikai išbandė ir edukacines veiklas. Jie susipažino su bitinikystės, žvakininkystės, margučių margintojo, popieriaus karpytojo amatais Priešmokyklinių grupių vaikai lankėsi J. Basanavičiaus gimtinės muziejuje ir Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės namuose. Vaikai vašku margino kiaušinius, susipažino su bitininkyste, įrankiais, bičių produktais, gamino vaško žvakes, kalėdinius žaisliukus, karpė popieriaus užuolaidėles.
Visa šalis minėjo Lietuvos valstybingumo šimtmetį. Neatsiliko ir mūsų bendruomenė. Vėliavos spalvomis pasipuošė įstaigos medžiai, vaikai kūrė trispalves gėles, kurios papuošė V. Kudirkos, J.Basanavičiaus paminklus, o vieną dieną vaikams grupėse legendas, padavimus skaitė močiutės, seneliai, mamos, tėveliai. Renginius vainikavo – bendruomenės šventinis rytmetys.
Augindami mažus vaikus stengiamės pasitelkti gimtąją kalbą, savo tautos istorinę patirtį, etninės kultūros tradicijų savitumą, ir turtinti savąją tapatybės patirtį, susitapatinti su tautine bendruomene, tėvyne. Tautinis kostiumas šiandien yra svarbus tautos simbolis, mūsų protėvių nagingumo, kruopštumo, kūrybingumo įrodymas, kuris atspindi tautos charakterį, jos savitumą ir unikalumą. Tikimės, kad projektas visai bendruomenei padėjo ugdytis tautinei savimonei, jų tautinei tapatybei.
Lina Bakaitienė,
priešmokyklinio ugdymo pedagogė
