Draugystė vaikų darželyje yra esminis vaikų socialinio ir emocinio vystymosi aspektas. Todėl kasmet, vieną pavasario savaitę, psichologė Inga, socialinė pedagogė Vilma bei meninio ugdymo (dailės) mokytoja Sandra inicijuoja sąmoningumo stiprinimo veiklas visų grupių ugdytiniams.
Šįkart specialistės kvietė vaikus diskusijai apie draugystės svarbą pagal N. Kinnear knygelę „Ar galiu pažaisti?“ ir, kartu su vaikais, analizavo bei ieškojo atsakymų į klausimus: ko reikia tikrai draugystei, kas gali būti draugu, kodėl svarbu turėti draugų, kokie jausmai mums kyla, kai turime draugų, ar kai jų nėra šalia, kas yra patyčios ir kas nutinka, kai draugai susipyksta…
Vaikai, naudodami meninės raiškos priemones, kūrė „Draugystės alėją“, kuri žaismingai eksponuojama lopšelio-darželio erdvėse bei pagaminti dekoracijas Vilkaviškio viešosios ligoninės Vaikų ligų skyriaus erdvių papuošimui, kurie pralinksmins skyriuje besigydančius ligoniukus. Dailės darbelius vaikai atliko muzikiniame fone skambant dainoms apie draugystę.
Priešmokyklinės „Smalsiukų“ grupės mokiniai dukart aplankė draugus ir kaimynus Didvyžių socialinės globos namų grupinio gyvenimo namuose. Visi kartu dalyvavo inkilų kėlimo rytmetyje: paminėjo 40-ties paukščių dieną, dainavo ir šoko ratelius. Velykinių tradicijų puoselėjimų popietėje „Smalsiukai“, kartu su draugais, išbandė meduolių dekoravimo techniką, paruošė Velykų stalo dekoraciją saldų grybuką-viščiuką, bendravo, smagiai leido laiką. Tai patirtis, gilinanti supratimą apie draugiškos kaimynystės svarbą darželio bendruomenės gyvenime.
Šią veiksmo savaitę su vaikais supratome ir suaugusiems siunčiame žinutę, kad draugai dalijasi, todėl mokykime vaikus, kad dalintis žaislais ar palaukti savo eilės čiuožykloje yra draugiška; draugai padeda, todėl pabrėžkime, kad padėti draugui susitvarkyti žaislus ar paguosti, kai jis liūdi, yra tikros draugystės ženklas; draugai sako gerus žodžius, todėl skatinkime vaikus sakyti komplimentus kitiems (pavyzdžiui, „man patinka tavo piešinys“) ir vartoti mandagumo žodžius; galima turėti daug draugų, todėl padėkime vaikams suprasti, kad draugystė su vienu vaiku nereiškia, jog negalima žaisti su kitu; draugai susipyksta, todėl paaiškinkime, kad susipykti yra normalu ir kad susipyksta net geriausi draugai, tačiau tai nereiškia, kad draugystė baigėsi. Atsiprašymas ir susitaikymas čia svarbiausia – mokykime vaikus nustatyti „susitaikymo taisykles“ (pavyzdžiui, paduoti ranką ar pasakyti „atsiprašau, žaiskime kartu“). Būkime draugiškai besielgiančio asmens pavyzdžiu – vaikai daro tai, ką mato.
Socialinė pedagogė Vilma Brazauskienė